Man pozityvus mąstymas/požiūris tai žinojimas, jog aplinkybė, įvykis, klaida ar bet koks kitas sunkumas neapibrėžia manęs kaip asmenybės, tai nekeičia mano būties. Tai nereiškia, jog ateitis bus atitinkamai paraleli esamam sunkumui.
Paminėjus frazę – gyvenimo kokybė, negaliu nepaminėti savo naujausio atradimo – knygų autoriaus, mokslininko ir lektoriaus Džo Dispenza (angl. Joe Dispenza), kuris visiškai prikaustė mano dėmesį. Atrodo esu girdėjusi ir skaičiusi jau daug šaltinių susijusių su minčių galia ar neribotu žmogaus potencialu, tačiau taip, kaip šis genijus aprašo žmogaus galimybes, man dar niekur neteko matyti.
Ką daryti tada, kai tikslų pasiekti nesugebame? Kur išnyksta motyvacija? Kodėl mes tikime savimi vieną akimirką, tačiau prabėgus vos keletai dienų jau stokojame ryžto?
Patenkinti pamatinius fiziologinius poreikius: pavalgyti, išsimiegoti, žmonės gali be didesnių sunkumų, žinoma, jei tai nėra susiję su ekonominiais ištekliais. Tačiau, savęs aktualizavimo/realizavimo poreikis, kurį savo poreikių hierarchijos teorijoje išskyrė garsus JAV psichologas ir vienas iš humanistinės psichologijos įkūrėjų Abraomas Maslovas, nėra taip lengvai pasiekiamas.
Aš esu Živilė Osman. Standartiškai baigusi bakalauro studijas, tačiau iš rėmų išsisukusi ir tolimesnę eigą (magistras, darbas, paskolos, butas, medis, vaikas ir t.t) iškeitusi į keliones, o gal geriau reikėtų sakyti į svajones. Kodėl? Turbūt todėl, jog toks gyvenimo būdas verčia mane jaustis gyva ir laiminga.
My name is Živilė Osman. I am a free spirit, living in the moment, floating with the sound of love, always appreciating and having a devilish desire to reach the maximum of my potential. Deep in my heart I have always knew that I am here for some big reason and that life ahead of me is a pure adventure.