“Aš turėjau svajonę ir man to užteko” – besalyginio tikėjimo patarimai

Patenkinti pamatinius fiziologinius poreikius: pavalgyti, išsimiegoti, žmonės gali be didesnių sunkumų, žinoma, jei tai nėra susiję su ekonominiais ištekliais. Tačiau, savęs aktualizavimo/realizavimo poreikis, kurį savo poreikių hierarchijos teorijoje išskyrė garsus JAV psichologas ir vienas iš humanistinės psichologijos įkūrėjų Abraomas Maslovas, nėra taip lengvai pasiekiamas. Žmogus yra emocinė, dvasinė būtybė, kuri, kaip židinys, turi būti kurstoma. Kitais žodžiais tariant – motyvacija ir tikėjimas yra fundamentalūs veiksniai kiekvienam tikslo siekiančiam individui, be kurių tikslo siekimo procesas paprasčiausiai nevyktų.

Kai kiekvienas iš mūsų skaitome įvairių žmonių sėkmės istorijas, biografijas ar kitus panašaus tipo įkvepiančius straipsnius neretai susimąstome – nuo ko pradėti??? Dažnai po tokių skaitinių kyla momentinis entuziazmas ir motyvacija, noras viską keisti. Širdis priplūsta tikėjimo ir vilties! Tačiau taip pat dažnai nežinomybė, nerimas, abejonės „ima“ viršų ir padarome išvadą – na jam/jai viskas buvo kitaip, ji/jis neturėjo tokių ar anokių problemų, įsipareigojimų, man taip nepavyks, aš nesu toks gabus/gabi ir t.t.

Atspirties taškas, mintys kaip pajudėti svajonės link dažnai virsta mistika apipintu reikalu, kažkuo kas neturi realaus pagrindo ar aiškaus apibūdinimo. Tačiau tai yra tik laikui bėgant susiformavusi iliuzija. Jokios mistikos čia nėra. Kaip teigia, kinų filosofas Lao Tse – net ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo to pirmojo žingsnio. Taigi mano nuomone, vien supratimas, pripažinimas, jog nori kažko daugiau iš gyvenimo, noras kažką keisti, noras turėti tai, ko dabar neturi yra ne tik pirmas žingsnis, bet jau pusė darbo sėkmes link. Kodėl taip sakau ir kaip tai suprasti?

Dažnai žmonės bijo siekti savo svajonių. Kartais nedrįsta net svajoti, nes netiki, jog tai gali išsipildyti, tad nenorėdami patirti nusivylimo jausmo tiesiog tenkinasi tuo, ką turi. Dar šį procesą galima pavadinti – nesugebėjimu išeiti iš komforto zonos. Tačiau būtent komforto zonos palikimas ir yra kertinis taškas norint kažko pasiekti, norint įgyvendinti savo tikslus. Kaip teigia Tomas Džefersonas – “jei nori turėti tai, ko niekada neturėjai, turi daryti tai, ko niekada nedarei”. Taigi akivaizdu, jog norint naujovių savo gyvenime, turime pradėti veikti. Paprasčiausias pavyzdys – norint tapti profesionaliu, įžymiu salsos šokėju, pirmiausia reikia užsirašyti į šių šokių pamokas. Daryti tai, ko dar nedarei.

Tačiau dažniausiai baimę kelia tos svajonės, kurių įgyvendinimą sunku aiškiai įsivaizduoti, tikslai, kurių siekiant neužtenka užsirašyti į atitinkamas pamokas ar kursus. Tokias svajones mes įgyvendiname didžiausia dalimi savo besąlyginiu tikėjimu, ryžtu ir noru. Galiu tik patvirtinti remdamasi savo patirtimi, jog net nebūtina iš karto žinoti, kaip tą svajonę išpildysi, svarbiausia tikėti, pasitikėti ir mėgautis procesu. Juk yra sakoma, jei tavo svajonės tavęs negąsdina, jos nėra pakankamai didelės. Tad jaudulys, nerimas yra neatsiejama svajonių pildymo dalis, taip pat kaip pakilimai ir nuopuoliai yra natūralaus proceso komponentai.

 

Taigi išdrįsus svajoti, pripažinus sau, jog dabartinė realybė neatitinka lūkesčių ir tikslų, siūlau nusiraminti ir suprasti, jog visi dėl ateities svajonių kylantys jausmai yra normalūs ir reikalingi. Svarbiausia neužsistovėti šioje būsenoje, nepasiduoti, neprarasti motyvacijos kažką keisti ir judėti pirmyn. 

Užsibrėžus tikslą, sugalvojus svajonę ir normalizavus visus neigiamus jausmus, išsigryninkite savo troškimus! Neužtenka norėti keliauti. Sugalvokite, kur tiksliai norite nukeliauti, kada norite tai padaryti, kiek laiko norite ten būti ir ką būtent ten norite veikti, ką pamatyti. Kurkite vizijas, įsivaizduokite savo svajones! Įsivaizduokite, kad esate restorano šefas, garsus dainininkas, dizaineris ar valčių nuomos specialistas Maldyvuose. Visų norai yra labai unikalūs, heh. Pabandykite išgyventi jausmus, džiaugsmą, tarsi ta svajonė jau būtų išsipildžiusi. Ignoruokite savo protą ir logiką, kurie priešinsis ir sakys, jog tai neįmanoma. Tikėkite savimi ir savo svajone, nes VISKAS yra įmanoma!

Asmeniškai aš pradėjau svajoti apie Braziliją dar studijuojant paskutiniame psichologijos kurse. Su milžiniška šypsena įsivaizdavau save vaikščiojančią Ipanemos paplūdimiu, šokančią basomis kojomis grojant gyvai muzikai, stovinčią šalia vieno iš septynių pasaulio stebuklų – Kristaus skulptūros Rio de Žaneire. Visi telefonų, kompiuterių ekranai pasidabino vien Brazilijos peizažais. Pabusdavau ir užmigdavau su mintimi, jog tikrai nukeliausiu ten. Aš mokiausi braziliškų dainų žodžius, portugalų kalbą, skaičiau straipsnius apie brazilų kultūrą, kitaip tariant – pildžiau savo žinių bagažą apie išsvajotą šalį. Taip pat pradėjau bendrauti per couchsurfing programą su vietiniais brazilais, bei parašiau visiems draugams iš Brazilijos, jog atvažiuosiu jų aplankyti. Aš tikrai dar neturėjau bilieto į Braziliją, aš turėjau svajonę ir man to užteko. Manau tai yra puikus pavyzdys besąlyginio tikėjimo ir noro.

Taigi išdrįsus svajoti, pripažinus sau, jog dabartinė realybė neatitinka lūkesčių ir tikslų, siūlau nusiraminti ir suprasti, jog visi dėl ateities svajonių kylantys jausmai yra normalūs ir reikalingi. Svarbiausia neužsistovėti šioje būsenoje, nepasiduoti, neprarasti motyvacijos kažką keisti ir judėti pirmyn.

Užsibrėžus tikslą, sugalvojus svajonę ir normalizavus visus neigiamus jausmus, išsigryninkite savo troškimus! Neužtenka norėti keliauti. Sugalvokite, kur tiksliai norite nukeliauti, kada norite tai padaryti, kiek laiko norite ten būti ir ką būtent ten norite veikti, ką pamatyti. Kurkite vizijas, įsivaizduokite savo svajones! Įsivaizduokite, kad esate restorano šefas, garsus dainininkas, dizaineris ar valčių nuomos specialistas Maldyvuose. Visų norai yra labai unikalūs, heh. Pabandykite išgyventi jausmus, džiaugsmą, tarsi ta svajonė jau būtų išsipildžiusi. Ignoruokite savo protą ir logiką, kurie priešinsis ir sakys, jog tai neįmanoma. Tikėkite savimi ir savo svajone, nes VISKAS yra įmanoma!