Ne “uoste” būti sukurta ir aš

Aš esu Živilė Osman. Standartiškai baigusi bakalauro studijas, tačiau iš rėmų išsisukusi ir tolimesnę eigą (magistras, darbas, paskolos, butas, medis, vaikas ir t.t) iškeitusi į keliones, o gal geriau reikėtų sakyti į svajones. Kodėl? Turbūt todėl, jog toks gyvenimo būdas verčia mane jaustis gyva ir laiminga.

J. A. Shedd‘as, teigia, jog laivai uoste yra saugūs, tačiau vis dėl to ne tam jie buvo sukurti (angl. A ship in harbor is safe, but that is not what ships are built for). Pritariu jam ir manau, jog tiesiog ne „uoste“ būti buvau sukurta ir aš. Mano gyvenimas šiek tiek skiriasi nuo stereotipinio. Studijų vasaromis gyvenau salose, tokiose kaip Maljorka, Kipras. Visas ateities vizijas siejau su gamtos peizažais kažkur kitame Europos gale, tiesa, kiek vėliau svajonėse iškilo ir kiti žemynai.

Visada jaučiau, jog noriu kažko daugiau, jog noriu pamatyti kitas kultūras, pažinti neregėtas vietas, praplėsti savo suvokimo ribas. Dažnai pagalvodavau, kaip mano gyvenimas klostytųsi visai kitoje pasaulio valstybėje. Kaip sako Džordžas B. Šo, kai kas dalykus mato tokius, kokie jie yra ir klausia “Kodėl?“, o aš svajoju apie dalykus, kurių niekada nebuvo, ir klausiu: „O kodėl gi ne?“

Gyvenau Ibizoje, bet jokių pagarsėjusių fiestų nemačiau, šokau su hipiais senukais basomis kojomis ir mėgavausi įspūdingai energetiškos salos grožiu. Su geriausia drauge pasidariau tatuiruotę ant rankos nykščio, tiesa, kad ją pasidarytume, teko „pasiskolinti“ kavinės meniu, nes tai buvo jos logotipas. Brazilijoje pasitaikė galimybė išbandyti banglenčių sportą, deja mano konkurentas šuo ant banglentės skriejo bangomis kur kas geriau. Taip, jums nepasirodė, šuo ant banglentės. Taip pat teko miegoti dykumoje Maroke, tiesiog ant smėlio su vienintele saugumo sąlyga. Vietinio gido paklausus ar tai pavojinga, atsakymas buvo aiškus – jei esi geras žmogus skorpionai ir gyvatės tau nieko nedarys. Galiu pasidžiaugti – aš geras žmogus!

Tačiau nesakau, jog išvardinti objektai (karjera, šeima, nuosavas turtas t.t.) man yra tabu. Ar žmonės gyvendami šiuo ritmu yra kažkuo prastesni? Tikrai ne. Tiesiog pati nemanau, jog visa, mano jau minėta, įvykių eiga turėtų būti pagrindinė siekiamybė sulaukus atitinkamo amžiaus ir jog tai turėtų sekti pagal visuomenei priimtiną ir jau nusistovėjusią tvarką.

Visada jaučiau, jog noriu kažko daugiau, jog noriu pamatyti kitas kultūras, pažinti neregėtas vietas, praplėsti savo suvokimo ribas. Dažnai pagalvodavau, kaip mano gyvenimas klostytųsi visai kitoje pasaulio valstybėje. Kaip sako Džordžas B. Šo, kai kas dalykus mato tokius, kokie jie yra ir klausia “Kodėl?“, o aš svajoju apie dalykus, kurių niekada nebuvo, ir klausiu: „O kodėl gi ne?“

Gyvenau Ibizoje, bet jokių pagarsėjusių fiestų nemačiau, šokau su hipiais senukais basomis kojomis ir mėgavausi įspūdingai energetiškos salos grožiu. Su geriausia drauge pasidariau tatuiruotę ant rankos nykščio, tiesa, kad ją pasidarytume, teko „pasiskolinti“ kavinės meniu, nes tai buvo jos logotipas. Brazilijoje pasitaikė galimybė išbandyti banglenčių sportą, deja mano konkurentas šuo ant banglentės skriejo bangomis kur kas geriau. Taip, jums nepasirodė, šuo ant banglentės. Taip pat teko miegoti dykumoje Maroke, tiesiog ant smėlio su vienintele saugumo sąlyga. Vietinio gido paklausus ar tai pavojinga, atsakymas buvo aiškus – jei esi geras žmogus skorpionai ir gyvatės tau nieko nedarys. Galiu pasidžiaugti – aš geras žmogus!

Tačiau nesakau, jog išvardinti objektai (karjera, šeima, nuosavas turtas t.t.) man yra tabu. Ar žmonės gyvendami šiuo ritmu yra kažkuo prastesni? Tikrai ne. Tiesiog pati nemanau, jog visa, mano jau minėta, įvykių eiga turėtų būti pagrindinė siekiamybė sulaukus atitinkamo amžiaus ir jog tai turėtų sekti pagal visuomenei priimtiną ir jau nusistovėjusią tvarką.

Taigi lengvai apibendrinus visas mano filosofijas – esu laimingas, jaunas žmogus, gyvenantis šia akimirka, vertinantis tai, ką turi, esantis atviras likimo vėjams, visada didele ir mylinčia širdimi, turintis velnišką aistrą gyventi ir gyventi taip, jog pulsuotų kiekviena organizmo ląstelė. Mane domina, tai kas neapčiuopiama arba tai, kas visai paprasta, tai, kas reikalauja vystyti savo gebėjimus ir pojūčius, arba tai, kam reikia vos kelių sekundžių tylos, tai, kas uždega ugnelę širdy ir visi šie „tai“ suteikia prasmę mano gyvenimui.